Laisvojo ugdymo paradigma

Mokyklos „Atradimai“ ugdymo filosofijai artima Laisvojo ugdymo paradigma.

Laisvojo ugdymo paradigmos išeities pozicija – ugdytinis, jo potencinės galios ir jų plėtotė. Taigi žvilgsnis nuo to, KO ir KAIP reikia išmokti, nukrypsta į besimokantįjį kaip asmenį, tikslu iškeliant jo visos asmenybės augimą per saviugdą, kuri gali prasidėti jau čia ir dabar. Kokie yra šios paradigmos bruožai?

Moksleivis yra aktyvus, jis pats planuojasi mokymąsi, yra atsakingas už procesą – ką ir kaip mokysis – ir rezultatą, o taip pat tai, kaip jį įsivertins.

Moksleivis mokosi vedamas nuosavos motyvacijos – smalsumo, žingeidumo, prasmės, atsakomybės.

Moksleivis mokosi bendradarbiaudamas, bet ne konkuruodamas.

Mokydamasis vaikas žvelgia tarpdiscipliniškai, ugdydamasis visapusišką pasaulio matymą.

Mokytojas yra ir autoritaetas, bet tuo pažiu ir bendrakeleivis pažinimo kelionėje.

Mokymosi erdvė nėra fiksuota, moksleivis gali mokytis bet kur, lygiai taip pat nėra fiksuotas nei mokymosi grafikas, nei turinys, nei metodai. Visa moksleivis gali pasirinkti pats ar padedant pedagogui. Skatinami patyriminiai metodai, o ne tiesiog informacijos ieškojimas.

Mokomasi orientuojantis į visą gyvenimą, o ne į trumpalaikius tikslus ar įvertinimus.