Pagrindinis ugdymas

Apsiprendimo teorijos principais (Self Determination Theory, https://selfdeterminationtheory.org/ ).

Ši teorija sako, kad moksleivio vidinė motyvacija mokytis didėja atliepiant jo esminius psichologinius poreikius:

• autonomijos poreikį – įtraukiame moksleivius į  sprendimų priėmimą, taip pat ir ugdymo klausimais;
• kompetencijos poreikį – leidžiame ir įgaliname patirti savo pajėgumą atlikant užduotis, suplanuotus darbus;
• prasmingų ryšių poreikį – mokykloje didelis dėmesys skiriamas tarpusavio santykių kūrimui (tarp vaikų, mokytojų, tėvų);
• kai kurie tyrėjai dar prideda dosnumo poreikį, kuriam mokykloje taip pat suteikiame erdvę ne tik mokyklos rėmuose, bet ir nuolat bendradarbiaudami su senelių, vaikų, benamių, neįgaliųjų organizacijomis ir jose savanoriaudami.

Vaikas turi galimybę ir yra skatinamas planuotis ugdymosi procesą, padedant asmeniniam mentoriui. Visa bendrojo ugdymo programa yra suskirstyta į lygius – bazinį, pagrindinį ir aukštesnįjį. Skirtingas disciplinas galima mokytis skirtingu lygiu. Naudojant ugdymo proceso personalizavimą, užduočių diferencijavimą ir mokymosi planavimą, priklausomai nuo moksleivio gabumų ir mokymosi tempo, siekiame, kad kiekvienas galėtų maksimaliai realizuoti savo gebėjimų potencialą. 

Siekiame, kad atsakomybę už mokymosi rezultatus prisiimtų pats moksleivis (ne tėvai, ne mokytojai), o mokykla sukuria geriausias sąlygas norimiems tikslams pasiekti. 

Laikomės principo, kad kiekvienas vaikas skirtingas, kiekvienas vertingas, kiekvienas gerbtinas. Sudarome sąlygas atpažinti, atrasti ir atskleisti savo gabumus. Gebėjimas suprasti savo ir kito žmogaus jausmus, poreikius, gerbti tiek savo, tiek kito žmogaus ribas yra pagrindas, kuriam skiriamas toks pat dėmesys kaip ir akademiniams pasiekimams.

Remdamiesi šiuo pagrindu, mokykloje kryptingai padedame vaikams ugdytis dorybes (pagal D. Issacs knygą “Žmogiškųjų dorybių ugdymas”). Per bendras veiklas ir individualų darbą su asmeniniu mentoriumi–kuratoriumi siekiame, kad vaikai įgytų ne tik teorinių žinių ir lavintų praktinius įgūdžius, bet ir augtų dorine prasme, tobulėtų kaip asmenybės. Skatiname kiekvieną pastebėti tiek savo, tiek kitų dorybių apraiškas bei mokomės teikti vieni kitiems pozityvų grįžtamąjį ryšį, kylantį iš kasdienių patirčių.

Socialinius ir emocinius įgūdžius laviname pasitelkdami empatinį bendravimą (angl. Nonviolent Communication – NVC), kuris moko vaikus atpažinti ir įvardyti savo bei kitų jausmus ir poreikius, išgirsti vieni kitus be vertinimo, aiškiai ir pagarbiai reikšti savo mintis. Šis bendravimo būdas padeda kurti ryšį, stiprina tarpusavio supratimą ir sudaro pagrindą konstruktyviam kasdienių situacijų sprendimui.

Vaikams kylančius iššūkius siekiame matyti ne kaip netinkamą elgesį, kurį reikia taisyti, bet kaip signalą apie sunkumą, su kuriuo vaikas šiuo metu susiduria. Tokiose situacijose taikome problemų sprendimą bendradarbiaujant (angl. Collaborative Problem Solving – CPS), kai suaugusieji kartu su vaiku ieško jam tinkamiausių sprendimų, atsižvelgdami tiek į vaiko galimybes, tiek į bendruomenėje svarbius suaugusiųjų rūpesčius – saugumą, sveikatą, mokymąsi ir sąžiningus susitarimus. Vadovaujamės pamatine CPS nuostata, kad vaikai elgiasi gerai, kai gali (angl. kids do well if they can). Šis procesas padeda ugdyti emocijų savireguliaciją, problemų sprendimo gebėjimus, frustracijos toleranciją ir lankstumą.

Kiekvienas vaikas turi savo asmeninį mentorių – kuratorių, su kuriuo praleidžia mažiausiai valandą per savaitę. Kuratoriaus rolė šioje sistemoje yra be galo didelė.  Tai žmogus, kuris padeda vaikui augti. Jis visų pirma mezga santykį, stengiasi pažinti vaiką ir būti saugiu uostu savo kuruojamajam, kad vaikas galėtų besąlygiškai pasitikėti ir jaustis saugus. Kuratorius taip pat padeda reflektuoti ir atrasti savo stiprybes, gabumus, įveikti sunkumus, baimes, atrasti savo mokymosi stilių, motyvaciją, susikurti ugdymosi planus ir mokytis jų laikytis.

Dalykų mokytojai (mentoriai) padeda susigaudyti dalykuose, tačiau mokymosi vadovas yra pats vaikas, jis eina savo individualiu tempu, mokosi savarankiškai arba draugų grupėje, su mentoriais pasitardamas ir įsivertindamas savo asmeninę pažangą. Dalykų mokytojai taip pat ieško būdų, kaip padėti vaikui pajusti džiaugsmą mokytis, įgyti įgūdį mokytis ir pajusti, kad gali išmokti bet ką. Tokiu būdu vaikas gali geriausiai pasiruošti gyvenimui, kuris bus jo.

Kasdienis mokyklos gyvenimas vyksta pagal mokyklos taisykles, kurių kūrime gali dalyvauti kiekvienas moksleivis. Pagrindinė taisyklė – pagarbos. Mokykloje netoleruojamos net menkiausios patyčių apraiškos, kiekviena iškylanti situacija ne nutylima, o sprendžiama, pasitelkiant empatinio bendravimo metodą. 

Taip pat daug dėmesio skiriame laikui vieniems su kitais – kartu mokytis, kartu spręsti problemas, išgirsti vieni kitus. Tam skirti ryto ratai (kasdien) ir vidudienio ratai (2 k./sav.), taip pat kitos veiklos – žygiai, išvykos, gerų darbų, bendrystės dienos.