Kartu leidžiamas laikas - kelias į paauglių širdis
Dažnai iš paauglių girdime, kad jie nieko nenori veikti su tėvais, kartais jie atvirai demonstruoja tokį nusiteikimą, tačiau kalbėdamiesi su jais dažnai atrandame, kad jiems patinka tam tikri dalykai, tik tėvai retai tai daro, neatkreipia dėmesio į tai, ko jie prašo.
Paauglystė yra laikas, kuomet santykis su tėvais pasitraukia į antrą ar dar tolimesnį planą, nors savo esme vis dar yra pats svarbiausias vaiko asmenybės vystymuisi. Tad tikrai verta paieškoti tų būdų leisti kartu laiką, kuriuos mėgsta vaikai, tikrai verta pabandyti išeiti iš komforto zonos ir daryti tai, kas jiems patinka, tikrai verta kartu leidžiamu laiku investuoti ne tik į jūsų bendrą santykį, ryšį, bet ir į vaiko savigarbą, pasitikėjimą savimi ir pasauliu bei į norą sekti jūsų pėdomis – ne profesine prasme, bet žmogiškumo.
Vienas krikščionis misionierius yra pasakęs: “Jei norite, kad jūsų vaikai būtų krikščionys, kasdien valandą laiko praleiskite su jais, veikdami tai, kas jiems patinka. Jei tai darysite, jie norės žemę po jūsų kojomis bučiuoti, jie norės eiti tuo keliu, kuriuo einate jūs”. Tai skirta tikintiems tėvams, bet iš tiesų gali būti pritaikyta bet kuriai žmogiškajai savybei, kurią norėtumėte perduoti savo vaikams.
Vaikai seks jus tada, kai norės būti į jus panašūs. Jie norės būti į jus panašūs tada, kai jūs turėsite su jais santykį. Ir net kiečiausiame santykyje yra kelias į šilumą, tik taip dažnai tėvai pasirenka bumbėti ir priekaištauti, nusivilti ir reikalauti, kai reikia tik vieno – būti kartu, įsiklausant į kitą.
O jei neišeina įveikti santykio sienų, yra dar vienas kelias – mylėti save, rūpintis savimi, būti laimingu, taip tampant patraukliu, įdomiu. Tai taps tiltu per kietus akmenis, nes jūs pasikeisite taip leisdami savo vaikui patikėti, kad ir jūsų tarpusavio santykis gali pasikeisti. Ir jie leisis randami, nes giliai savo širdyse jie beprotiškai trokšta ryšio su jumis.