Mūsų mokykloje svečiavosi ypatingas svečias – Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Paulius Jurjonas. Su Pauliumi susitikome net du kartus: jis savo patirtimi atskirai dalijosi su jaunesniaisiais ir vyresniaisiais moksleiviais. Paulius savo pasakojimu ir pamokomis prikaustė moksleivių ir mentorių dėmesį, atvirai atsakinėjo į visokius mums kilusius klausimus.
Dalijamės keliais įdomiais faktais, kuriuos sužinojome susitikimo metu:
- Vardas kaip gestas. Kurtieji vardus suteikia ne tik raidėmis, bet ir vienu gestu, kuris gali atspindėti ką nors apie tą žmogų unikalaus, apie jo išvaizdą ar kitas savybes (pavyzdžiui, ryškią plaukų sruogą ar įpročio nešioti kuprinę ant vieno peties).
- Kalba su savo taisyklėmis. Nuo 1995 m. gegužės 4 d. lietuvių gestų kalba yra pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba. Ji, priešingai nei lietuvių žodinė kalba, neturi galūnių ar priesagų, o sakinio struktūra visai kitokia – pavyzdžiui, klausiamasis žodis visada keliauja į sakinio galą (ne ‘koks tavo vardas?’, bet ‘tavo vardas koks?’).
- Muzika per vibraciją. Kurtieji ne tik jaučia vibracijas, bet ir mėgaujasi muzika! Paulius pasidalijo projektu „Mes taip nesitarėme“, kur muziką kartu kūrė kurtieji, neprigirdintys ir girdintieji ir dainų tekstai buvo, priešingai, nei įprasta, iš pradžių kuriami gestų kalba, o tik tada verčiami į žodinę lietuvių kalbą. Kviečiame susipažinti su projektu čia: https://www.dominykasvaitiekunas.lt/mestaipnesitarem/albumas
- Dėmesio atkreipimas per šviesą. Kaip sakė Paulius, elektros lemputė gali išgelbėti kurčiuosius – esant ekstremaliai situacijai, kai kaukia sirenos ir reikia evakuotis, kurčiųjų dėmesį galima atkreipti greitai junginėjant šviesas (ar šviečiant raudonai lemputei).
- Bendraujant su kurčiaisiais labai svarbus išlieka nuolatinis akių kontaktas.
- Mokomės kalbėti pagarbiai. Sąvokos „kurčnebylys“ ar „nebylys“ kurtiesiems įvardinti yra nevartotinos. Sakome: kurčias, neprigirdintis, apkurtęs arba turintis klausos negalią. Gestų kalba dažnam yra jų gimtoji kalba.
Susitikimas mus išmokė svarbiausio – sutikus kurčią žmogų, nereikia išsigąsti. Šypsokimės, užmegzkime akių kontaktą, bandykime susikalbėti gestais, o prireikus – tiesiog susirašinėkime, juk esant tokiai technologinei pažangai tai padaryti šitaip lengva. Taip pat ieškokime galimybių, kaip patiems pramokti šios unikalios kalbos. Džiaugiamės, kad mokytis gestų kalbos turi galimybę ir mūsų mokyklos moksleiviai.
Ačiū Pauliui už galimybę geriau pažinti šią bendruomenę!
Leave a Reply