Tai strateginis Lietuvos švietimo dokumentas, priimtas 2015 m., dėl kurio (kartu su kitais, tokiais kaip Lietuvos švietimo kokybės užtikrinimo koncepcija (2008), Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija, Vaikų įtraukties mokytis ir įvairiapusio ugdymo 2017-2022 metų veiksmų planas, Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“) UNICEF atlikto tyrimo (2013-2018) duomenimis, Lietuva iš 38 šalių Europoje užima 2 vietą pagal švietimo politikos gaires.
Tad kokia toji gera mokykla? Koncepcijoje pateikiamas geros mokyklos apibrėžimas: „Gera mokykla – pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Ši geros mokyklos sąvoka apibrėžia pagrindines Koncepcijos vertybes ir nusako mokyklos veiklos tobulinimo kryptį.“ (Geros mokyklos koncepcija, 2015, 2).
Koncepcijoje rasime tokius pagrindinius geros mokyklos veiklos tikslus ir gaires:
1. Asmenybės ūgtis, kuri apibrėžiama kaip asmenybės branda (savivoka, savivertė, vertybinis kryptingumas ir gyvenimo būdas), pasiekimai (atitinkantys individualias mokinių galimybes; mokinių įgytų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visuma) ir pažanga (nuolatinė; per tam tikrą laiką pasiektas lygis, atsižvelgiant į mokymosi startą bei asmenines raidos galimybes, optimalų tempą ir BUP).
2. Saviraiškus dalyvavimas mokyklos gyvenime. Iniciatorius ir lyderis – bet kuris mokyklos bendruomenės narys; kiekvienas yra priimtas, gerbiamas, saugus, galintis džiaugtis buvimu mokykloje ir laikyti jį prasmingu; svarbus bendruomeniškumas ir mokyklos savivalda.
3. Dialogiškas ir tyrinėjantis ugdymasis. Turinys: įdomus, provokuojantis, pakankamai platus ir gilus, kuriantis iššūkius. Ugdymasis personalizuotas ir savivaldis, interaktyvus ir paremtas dialogu, pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, taisyti klaidas. Jo siekis: spręsti gyvenimiškas problemas, ugdyti šiuolaikiniam gyvenimui aktualias kompetencijas.
4. Ugdymas: paremiantis ugdymąsi. Ugdymo tikslų ir būdų parinkimas, ugdymo planavimas pagrįsti mokinių pažinimu, ugdymosi stebėjimu, apmąstymu, vertinimu. Ugdymas įvairus, atsižvelgiantis į ugdymosi poreikių, pasirinkimų, galimybių, stilių skirtumus; įvairios tempo, būdo, technikos galimybės. Ugdymas lankstus: pamokų įvairovė, lankstus mokymo(si) laikas, sujungtos pamokos, teminės/integracinės savaitės. Mokytojas – mokinio pagalbininkas, mokymosi partneris ir kartu autoritetas. Darbuotojai – asmenybių įvairovė
5. Mokyklos bendruomenė – besimokanti organizacija. Mokymasis su kitais ir iš kitų, dirbant su kolegomis, dalijantis patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, stebint kolegų pamokas, mokantis daruge ir iš mokinių. Telkimasis į pasidalijusias pareigomis, vienas kitoms padedančias ir bendrų profesinių tikslų siekiančias grupes. Bendruomenės diskusijos, veiklos apmąstymas, įsivertinimas, jais pagrįsti susitarimai dėl ateities ir planavimas. Tobulėjimo skatinimas. Atvirumas pasauliui.
6. Įgalinanti lyderystė ir vadyba. Aiški, vienijanti, įkvepianti vizija. Dialogo ir susitarimų kultūra. Pasidalyta lyderystė. Veiksmingas administravimas. Kūrybiškumas ir valia veikti.
7. Ugdymo(si) aplinka: dinamiška, atvira ir funkcionali. “Klasės be sienų”, ugdymąsi stimuliuojanti aplinka, mokinių indėlis kuriant aplinką, virtuali aplinka.
8. Įsipareigoję mokyklos savininkas ir vietos bendruomenė. Viziją ir strategiją kuria mokyklos darbuotojai, mokiniai ir jų tėvai, vietos bendruomenė ir mokyklos savininkai. Vietos bendruomenė ir mokyklos savininkai drąsina ir skatina, taip pat išsako reiklią ir argumentuotą kritiką; ieško pagalbos, paramos mokyklai. Mokykla pasitikima, ji veikia savarankiškai ir teisės aktų nustatyta tvarka atsiskaito už sutartus veiklos rezultatus.
Daugumą šių tikslų Mokykloje „Atradimai“ jau pavyksta įgyvendinti. Žinoma, esame nauja mokykla, bet tuo mes taip pat džiaugiamės: kad galime būti kaip mūsų moksleiviai – žingeidūs, trokštantys, siekiantys atrasti, nebijantys klysti ir mokytis.