Katalikiško ugdymo sistemos samprata

Mokykloje „Atradimai“ remiamės dviem Lietuvos švietimo dokumentais – Geros mokyklos koncepcija (2015) ir Katalikiško ugdymo sistemos samprata (2012). Norime daugiau papasakoti apie kiekvieną iš šių mūsų atramų. Praėjusią savaitę pasidalinome mintimis apie Geros mokyklos koncepciją. Šiandien norime pristatyti antrąjį mums svarbų dokumentą – Katalikiškojo ugdymo sistemos sampratą.

Ugdymas visada remiasi į tam tikrą filosofiją; pamatinis atskaitos taškas, ant kurio statome mokyklos ar ugdymo sistemos pastatą, esti vertybės. Ir tėvai mokyklą neretai renkasi pagal tai, kokios vertybės joje yra puoselėjimos. Kurdami Mokyklą “Atradimai” ją statome ant krikščioniškosios antropologijos ir ugdymo filosofijos.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje Katalikiško ugdymo sistemos sampratoje skaitome, kad krikščioniškoji antropologija ir ugdymo filosofija padeda mokiniui atskleisti žmogiškumo gelmes ir slėpinį: žmogus yra tobuliausias Dievo kūrinys, kūrinijos viršūnė, sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą, pakeltas į Dievo vaiko didingumą; neištikimas Dievui per gimtąją nuodėmę, bet Kristaus atpirktas; Šventosios Dvasios šventovė; Bažnyčios narys, skirtas amžinajam gyvenimui. Biblinė antropologija atmeta dvasios ir kūno dualizmą. Žmogus laikomas integralia visuma. Žmogaus asmuo kaip visuma yra dieviškojo paveikslo nešiotojas ir dvasiniu, ir kūno matmeniu. Jis nėra sukurtas kaip izoliuotas individas, o būtybė, kurios esminis bruožas – gebėjimas bendrauti su kitais asmenimis, ir tai yra žmonių bendruomenės pagrindas. Žmogus apdovanotas laisve. Žmogaus veikla atspindi Dievo kūrybiškumą, kuris yra jos pavyzdys, ir ji turi tarnauti teisingumui bei bendrystei. Žmogus yra vienintelis kūrinys, kurio Dievas norėjo dėl jo paties, jam tenka privilegija prisidėti prie dieviškojo regimosios kūrinijos valdymo.

Popiežius Benediktas XVI, aptardamas katalikiškąjį ugdymą, kalbėjo apie žmogaus ekologiją, teigdamas, kad jauniems žmonėms labiausiai reikia meilės ir augimo sveikoje ekologinėje aplinkoje, kuri padėtų suvokti, jog jų gyvenimas nėra atsitiktinumas, o mylinčio Dievo dovana. Iš tiesų į kiekvieną moksleivį ir jo šeimos narius žiūrime visų pirma kaip į Dievo vaikus, Jo brangias dovanas. Mums svarbu, kad ir patys vaikai suvoktų savo vertingumą nepriklausomai nuo jokių išorinių aplinkybių.

Katalikiško ugdymo samprata kalba apie

1. evangelines vertybes: tikėjimo, vilties ir meilės dorybės, pats asmuo, tiesa, teisingumas, drąsa, ištvermė, ištikimybė, pasitikėjimas Apvaizda, atlaidumas, gailestingumas, tarnystė, bendruomenės kūrimas, taikdarystė, romumas, šventumas;

2. ir bendražmogiškas vertybes: atsakomybė, atjauta, pagarba kitam žmogui, sąžiningumas, kokybės siekimas visose veiklos srityse ir veiklumo puoselėjimas; Mes manome, kad vertybinis pagrindas yra be galo svarbus ugdant jaunus žmones: tai padeda brandinti teisingumą, empatiją, nesavanaudiškumą, susivaldymą, tvirtumą, dorą, kas kuria brandžią ir tvirtą visuomenę ir tautą.

Sampratoje taip pat pažymima, kad ugdymo turinys aprėpia darnų fizinių, socialinių emocinių, dvasinių moralinių ir protinių asmens galių ugdymą. Visi šie dėmenys mums vienodai svarbūs. Siekiame, kad ir mokytojai būtų pavyzdžiai darnaus krikščioniško gyvenimo. Ir labai džiaugiamės, kad iš tiesų pavyko suburti gyvai tikinčių mokytojų komandą.

Ir nors mokykloje yra erdvės ir laiko maldai, joje remiamasi aiškiomis krikščioniškomis vertybėmis, tačiau – kaip ir Dievas – gerbiame kiekvieno laisvą valią. Laikomės principo, kad svarbiau pavyzdys nei žodžiai. Meldžiamės už mokyklą ir visą jos bendruomenę.